Šiemet Mokytojų dienos proga norisi parašyti ne dar vieną formalų sveikinimą, bet norisi pasidalinti savo mintimis apie mokytojus ir apie tai, ko iš jų šiandien tikimės.
Apie rezultatus taip pat.
Pastaruoju metu apie Širvintų rajono mokyklas nemažai kalbama būtent rezultatų kontekste ir aš manau, kad apie juos kalbėti reikia juk mokinių pasiekimai yra svarbūs. Tačiau turime matyti, kur esame šalies mastu, kokie mūsų VBE rezultatai, kaip keičiasi mokyklų pozicijos reitinguose ir ką galime padaryti geriau.
Tačiau lygiai taip pat turime matyti ir visą paveikslą.
O kaip iš tikrųjų sekasi mūsų mokykloms?
Apie mokinių rezultatus kalbėti reikia. Ir kalbėti atvirai.
Tačiau kalbėkime ne tik apie vieną bendrą skaičių ar vietą reitingų lentelėje, atsirenkant vien tik „patogius“ kritikuoti skaičius. Pažiūrėkime ir ten, kur mūsų mokiniai ir mokytojai pasiekia rezultatų, viršijančių šalies vidurkį.
Štai 2026 metų Širvintų Lauryno Stuokos-Gucevičiaus gimnazijos VBE rezultatai:
ekonomikos ir verslumo – 50,0 balo, kai šalies vidurkis – 47,3;
fizikos – 50,8 balo, kai šalies – 49,0;
geografijos – 69,0 balo, kai šalies – 66,5;
lietuvių kalbos ir literatūros A kurso – 62,8 balo, kai šalies – 60,1.
Tai nėra mano interpretacija – tai yra oficialiai paskelbti naujausi duomenys.
Yra dar vienas labai ryškus rezultatas.
2026 metų „Reitingų“ duomenimis, Širvintų Lauryno Stuokos-Gucevičiaus gimnazija pagal informatikos VBE pateko į 17 vietą Lietuvoje. Informacinių technologijų VBE vidurkis siekė net 90,5 balo. O pagal fizikos egzaminą gimnazija užėmė 36 vietą Lietuvoje.
Tai jau ne šiaip „neblogai“.
Tai yra labai konkretus įrodymas, kad mūsų rajono mokiniai ir mokytojai gali konkuruoti su geriausiomis Lietuvos mokyklomis.
Ir Musninkuose turime kuo pasidžiaugti.
Musninkų Alfonso Petrulio gimnazija 2026 metų „Reitinguose“ tarp geriausiai mokinius anglų kalbos egzaminui rengiančių mokyklų užėmė 53 vietą Lietuvoje. 2024 metais ji buvo net 16-oje vietoje.
Pagal 2026 metų VBE duomenis Musninkų gimnazijos anglų kalbos rezultatas siekė 71,89 balo, lietuvių kalbos – 66,47 balo. Bendras 2026 metų VBE vidurkis buvo 56,38 balo, o 2025 metais jis siekė net 69,61 balo.
Taigi, pasikartosiu, jeigu norime sąžiningai kalbėti apie mūsų mokyklas, turime matyti visą paveikslą.
Taip, yra dalykų, kuriuose rezultatus reikia gerinti. Taip, negalime apsimesti, kad kiekvienas rezultatas yra puikus.
Tačiau lygiai taip pat negalima sukurti įspūdžio, kad Širvintų rajono mokyklose mokytojai kažko nesugeba, jiems kažko labai trūksta ar kad mūsų mokiniai yra kažkuo prastesni.
90,5 balo informatikos egzamine ir 17 vieta Lietuvoje neatsiranda savaime.
53 vieta Lietuvoje pagal anglų kalbos rezultatų rengimą taip pat neatsiranda savaime.
Už kiekvieno tokio skaičiaus yra mokytojas, kuris aiškino, taisė, konsultavo, ruošė papildomas užduotis, ieškojo būdų sudominti ir dar kartą aiškino tai, ko mokinys nesuprato. Ir būtent todėl man nepriimtina, kai kalbant apie mokyklų rezultatus pirmiausia ieškoma, ką sukritikuoti iš mokytojų pusės.
Rezultatus analizuoti reikia (net neabejoju, kad tai ir daroma). Kartelę kelti reikia (nemanau, kad ji dabar yra nuleista). Iš mokyklų ir mokinių tikėtis daugiau taip pat reikia (ir tai savaime suprantama).
Bet kartu reikia pripažinti ir tai, kas jau padaryta gerai. O Širvintų rajono mokyklose tokių rezultatų tikrai yra.
Taigi, matome ne vien tai, kur dar reikia pasitempti. Matome ir konkrečius rezultatus, kuriais galime didžiuotis.
Ir būtent todėl, pasikartosiu, man keista, kai kalbant apie egzaminų rezultatus pirmiausia pasirenkama kritikuoti mokytojus.
Aš matau, kiek mokytojas dirba
Šitą galiu pasakyti ne tik kaip politikas ar rajono gyventojas. Čia netgi, juokaujant, galima įžvelgti interesų konfliktą, nes mano žmona yra mokytoja.
Ir todėl aš labai gerai matau, kad mokytojo darbo diena nesibaigia tada, kai mokykloje nuskamba paskutinis dienos skambutis.
Ji grįžta namo ir toliau dirba. Pamokų planavimas; darbų taisymas; užduočių ruošimas; dokumentų tvarkymas; ilgas ir labai dažnas bendravimas su tėvais; įvairūs projektai; renginiai.
Ir tai yra tik ta darbo dalis, kurią matau aš. Todėl man labai sunku priimti požiūrį, kad mokytojo darbo kokybę galima įvertinti vien pažiūrėjus į vienų metų egzaminų lentelę.
Šiandieninis mokinys turi galimybių, apie kurias mano jaunystėje galėjome tik svajoti
Kai pats mokiausi 90-aisiais, mokykla buvo visiškai kitokia. Nebuvo išmaniųjų telefonų. Nebuvo interneto. Nebuvo dirbtinio intelekto. Nebuvo daugybės skaitmeninių mokymosi platformų. Nebuvo tokio pasirinkimo, kokį turi dabartinis mokinys.
Šiandien vaikas gali dalyvauti tarptautiniuose projektuose, bendrauti su mokiniais iš kitų šalių, vykti į užsienį, dalyvauti „Erasmus+“ veiklose, mokytis partnerių mokyklose, dalyvauti mainuose, projektuose, konkursuose, įvairiose neformaliojo ugdymo programose.
Mokyklos gali dalyvauti (ir dalyvauja!) tarptautiniuose projektuose, bendradarbiauti su kitų šalių mokyklomis, stiprinti kalbų mokymąsi ir kultūrinį pažinimą.
Tai yra fantastiškos galimybės. Tačiau galimybė dar nėra rezultatas. Vaikas turi norėti ja pasinaudoti. Ir čia grįžtame prie mokinio, šeimos ir mokytojo.
Už vaiko rezultatą atsakingas ne vien mokytojas
Manau, kad šitoje vietoje turime būti sąžiningi: mokytojas negali už mokinį išmokti; negali už jį perskaityti knygos, negali už jį išspręsti matematikos uždavinių; negali už jį pasiruošti egzaminui ir negali už jį norėti turėti gerą rezultatą.
Mokytojas gali parodyti kelią, paaiškinti, padrąsinti, pareikalauti, padėti, motyvuoti. Bet mokinys pats turi žengti tuo keliu.
Lygiai taip pat labai svarbus tėvų vaidmuo. Šeima (tuo labiau joks politikas ar kažkas save įsivaizduojantis tokiu) negali visos atsakomybės už vaiko ugdymą perduoti mokyklai ir tikėtis, kad mokytojas išspręs visas problemas. Vaikui reikia ne tik pasakyti „mokykis“. Reikia domėtis, kaip jam sekasi, padėti susiformuoti atsakomybę.
Žinoma, reikia ribų, taip pat reikia ir paskatinimo. Reikia kartais pasakyti, kad gyvenime ne viskas bus lengva ir kad už rezultatą pirmiausia atsakingas pats žmogus. Tiksliau, sutikti pačiam su tuo ir paantrinti mokytojui ar auklėtojui, kuris, be abejo, jau tai yra sakęs… Juk, vis tik, tėvai, tikriausiai, yra didesnis autoritetas, tėvais tikima ir pasitikima labiau. Bent jau dažniausiai…
Ir čia yra vienas labai svarbus dalykas, kurio nemato reitingai
Valstybinė ir savivaldybės mokykla negali pasirinkti tik tų vaikų, su kuriais lengva dirbti. Ji turi priimti įvairius mokinius: skirtingų gebėjimų, skirtingos motyvacijos, skirtingos šeimos aplinkos, turinčius ir neturinčius specialiųjų ugdymosi poreikių.
Nuo 2024 metų įtraukusis ugdymas tapo visos Lietuvos švietimo sistemos principu – mokyklos turi sudaryti galimybę specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems vaikams mokytis bendrojo ugdymo įstaigose, jeigu tai, pasitarus su specialistais, yra geriausias sprendimas vaikui. ŠMSM skelbia, kad apie 15 proc. bendrojo ugdymo mokyklų mokinių turi specialiųjų ugdymosi poreikių.
Tai yra labai svarbi kryptis.
Bet kartu turime sąžiningai pripažinti: įtraukusis ugdymas mokytojui reiškia ir papildomą atsakomybę, papildomą pasirengimą ir papildomą darbą.
Širvintų gimnazijų vadovės labai aiškiai atkreipė dėmesį, kad gimnazijos mokinių pagal akademinius gebėjimus, pasiekimus ar motyvaciją neatsirenka. Į gimnazijas ateina skirtingų gebėjimų ir skirtingos mokymosi patirties mokiniai.
Šito negalima išbraukti iš rezultatų lentelės.
O už atnaujintas bendrojo ugdymo programas ir kitas reformas – „ačiū“ ir tiems, kurie priėmė šiuos sprendimus
Paskutinės reformos švietime nėra šių metų politinis sprendimas – atitinkamus Švietimo įstatymo pakeitimus ankstesnės kadencijos Seimas priėmė dar 2022 metais, o jų įgyvendinimas prasidėjo 2024-aisiais.
Todėl šiandien, kai mokytojas klasėje patiria dar daugiau iššūkių, galima pasakyti ironišką „ačiū“ tiems politikams, kurie priėmė šiuos sprendimus.
Nes valstybė gali priimti labai gražų įstatymą, bet klasėje su juo dirbs ne ministras ne Seimo narys, ne meras ir net ne Švietimo skyriaus vadovas. Klasėje su juo dirbs mokytojas.
Todėl apie rezultatus kalbėkime. Bet kalbėkime sąžiningai.
Aš nesakau, kad Širvintų rajono švietime viskas yra gerai. Jeigu vienais metais mokykla buvo aukščiau, o kitais nukrito, turime suprasti kodėl.
Jeigu vieno dalyko rezultatai gerokai atsilieka nuo šalies vidurkio, turime ieškoti priežasčių (ne politikai – mokyklų bendruomenės, nes tik jos geriausiai jas žinos ir supras), o jeigu kažkur galime pasiekti daugiau – turime to siekti.
Bet tuo pat metu turime pripažinti ir tai, kad mūsų mokytojai dirba su vaikais, kurių niekas iš anksto neatsirinko pagal pažymius, motyvaciją ar gebėjimus.
Ir būtent dėl to vien tik reitingo numeris nepasako visos tiesos apie mokyklą.
Rajono gimnazijos pačios nurodo, kad VBE rezultatus analizuoja kasmet, o mokinių pasiekimų gerinimas yra viena iš jos veiklos krypčių. Tačiau kartu akcentuojama individuali mokinio pažanga, motyvacija, gebėjimai ir pasirinkimai.
Reikalaukime rezultatų, analizuokime problemas, kelkime kartelę.
Bet nepadarykime klaidos mokytoją paversdami patogiausiu kaltininku.
O šiandien – tiesiog AČIŪ
Mokytojų dieną noriu padėkoti Širvintų rajono mokytojams. Ne už tai, kad kiekvienais metais visi mokiniai gauna šimtukus. Ne už tai, kad kiekviena klasė tampa pirmūnų klase. O už tai, kad kiekvieną rytą jie ateina į klasę ir pradeda darbą su tais vaikais, kuriuos gyvenimas jiems patikėjo.
Su gabiais, su mažiau motyvuotais, su smalsiais, su maištaujančiais, su tais, kuriems mokytis lengva ir su tais, kuriems reikia daug daugiau laiko, kantrybės ir pagalbos.
Ir už tą darbą, kurio dažnai nemato nei reitingų lentelės, nei statistikos, nei viešosios diskusijos, šiandien noriu pasakyti:
Ačiū. DIDELIS, NUOŠIRDUS AČIŪ!
Už kantrybę, už profesionalumą, už reiklumu paremtą rūpestį, už pasiaukojimą. Už tai, kad kartais nepasiduodate tada, kai pasiduoda pats vaikas. Už tai, kad padedate vaikams atrasti savo stiprybes. Už tai, kad vedate juos į priekį. Ir už tai, kad nepaisant visų sunkumų, politikų ir visų kitų pridirbtų nesąmonių, užgauliojimų, bereikalingai sukeltų įtampų kiekvieną rugsėjį vėl atveriate klasės duris.
Su Mokytojų diena, mieli mokytojai.
Linkiu, kad jūsų darbas būtų ne tik vertinamas skaičiais, bet ir gerbiamas žmonių.
Linkiu kad turėtumėte daugiau pagalbos ir mažiau biurokratijos.
Linkiu daugiau laiko mokiniui ir mažiau laiko popieriams.
Linkiu gauti kuo daugiau pasitikėjimo ir kuo mažiau nepelnytos kritikos.
O svarbiausia – kad kuo dažniau po daugelio metų sutiktas buvęs mokinys galėtų pasakyti:
„Mokytojau, ačiū. Jūs buvote teisus.“
Saulius Voveris
Širvintų socialdemokratas
POLITINĖS REKLAMOS SKELBIMAS
Užsakovas: Širvintų socialdemokratai (LŠ24-01)
Skelbimas susijęs su Širvintų rajono savivaldybės tarybos nario(ų) veikla ir 2027 m. savivaldybių tarybų rinkimais
Daugiau informacijos rasite: https://www.krastozinios.lt/skaidrumo-pranesimas-sirvintu-socialdemokratai/
Rašydami komentarą prisiimate visą atsakomybę dėl galimų pasekmių. Komentuokite atsakingai!