Apie dainas ir muziką Vilniaus atgavimo 80-ųjų metinių proga

/ VORUTA /

J. Bertulio leidinio viršelis

Dr. Jūratė PETRIKAITĖ, Lietuvos muzikos ir teatro akademija, Vilnius

Tarpukario Lietuvoje spalio 9 d. buvo liūdesio diena. 1920 m. šią dieną buvo lenkų okupuotas Vilnius. Lietuvos sostinės klausimas buvo nuolatiniame tarpukario spaudos, įvairių organizacijų veiklos dėmesio centre. Neliko Vilniaus tema be atgarsio ir to meto lietuvių muzikoje.

Iš Vilniaus temai skirtų dainų ir renginių istorijos

Patriotinių jausmų skatinami lietuvių kompozitoriai kūrė okupuotam Vilniui skirtas dainas ir kitų muzikos žanrų kūrinius. Kokia svarbi ir reikšminga buvo lenkų okupuoto Vilniaus tema, matyti iš sukurto nemažo pluošto vokalinės, instrumentinės ir scenos žanrų kūrinių, kuriuos komponavo Lietuvoje ir JAV gyvenę ir dirbę kompozitoriai Jonas Žemaitis (1868–1932), Juozas Žilevičius (1891–1985), Vladas Paulauskas (1886–1960), Antanas Vanagaitis (1890–1949), Stasys Šimkus (1887–1943), Juozas Gruodis (1884–1948), Kazimieras Viktoras Banaitis (1896–1963) ir kiti1. Prielaidas jų kūrybai sudarė Pirmosios Respublikos laikotarpio lietuvių poezijoje tapusi populiari Vilniaus atgavimo tema. Šia tema eiles kūrė Maironis, Faustas Kirša, Kazys Binkis, Petras Vaičiūnas ir daugelis kitų poetų. P. Vaičiūno eilėraščiai skirti Vilniui buvo išspausdinti rinkinyje „Amžiais už Vilnių dės galvą lietuvis!“ (Kaunas, 1928). Antologijoje „Mūsų Vilniaus poezija“ (Kaunas, 1932) paskelbta daugiau kaip šimtas lietuvių ir užsienio poetų eilėraščių, skirtų Vilniui.

Tankų žygio kryptis – Vilnius. Spalio 27 d. Nuotr. iš Antano Martinionio kn. „Žygis į Vilnių 1939 m. spalio 27–29 d.“, Vilnius, 1997

Iš lietuvių kompozitorių bene daugiausia dėmesio Vilniaus temai skyrė Juozas Bertulis (1893–1969). Pluoštas J. Bertulio vokalinės muzikos kūrinių šia tema buvo sukurti Prano Daugininkaičio ir daugiausia Petro Vaičiūno žodžiais. Iš jų išsiskyrė scenos vaizdelis „Vilniaus mes liūdim“, kurio veikėjai – senelė, skaitanti laikraštį apie lenkų žiaurumus Vilnijoj, ir liūdnai dainuojančios mergaitės lietuvaitės. J. Bertulio Vilniaus tema sukurti kūriniai buvo išspausdinti serijoje „Tulpių žaros“ 1930 m. Klaipėdoje.

Dainos lenkų okupuoto Vilniaus tema pateko ir į kariuomenei, šauliams, jaunimui ir mokykloms skirtus leidinius – Juozo Gaubo „Mažųjų dainos: 60 dainų pradinėms mokykloms“ (Klaipėda, 1937), Domo Andrulio „Dainos chorui: vidurinei ir aukštesniajai mokyklai bei šiaip chorams“([Telšiai], 1931), „Dainuokit, jaunieji“ ([Telšiai], 1934).

Vilniaus temos reikšmingumą rodo ir 1933 bei 1935 m. Kaune išspausdinti kariams, šauliams, moksleiviams, jaunimui skirtos Juozo Strolios „23 žygio dainos dviem ir trims lygiems balsams“ ir Kariuomenės štabo spaudos ir švietimo skyriaus leidinys „Dainuojam“, kuriuose buvo publikuotos Juozo Strolios (1897–1969), A. Vanagaičio, S. Šimkaus, K. Griauzdės (1905–1983), D. Andrulio (1896–1973) dainos Vilniaus tema.

Iš Vilniui išvaduoti skirtų vokalinės muzikos kūrinių išsiskyrė Antano Vanagaičio daina „Vilnius“ mišriam chorui (P. Vaičiūno ž., 1924) ir K. V. Banaičio chorinis ciklas „Sugrįžusiam Vilniui“ (F. Kiršos, P. Vaičiūno ž., 1939).

A. Vanagaičio daina „Vilnius“ anuo metu buvo lyg himnu virtusi2. Ji buvo transliuojama Kauno radiofono, dainuojama Vilniui vaduoti sąjungos suvažiavimuose, sąjungos skyrių ar šaulių susirinkimuose, skautų stovyklose3. Daina skambi, jos melodija sklandi ir energinga. Gretinami taškuoto ritmo ir keturbalsės akordinės faktūros epizodai. Daina buvo išspausdinta Kaune 1931 m. išleistame leidinyje „Lietuvos šaulių sąjungos chorams dainų repertuaras“4.

K. V. Banaičio sukurtas chorinis ciklas „Sugrįžusiam Vilniui“ (I dalis „Žygis į Vilnių“ – F. Kiršos ž., II dalis „O, didisai Vilniau“ – P. Vaičiūno ž.) buvo bene meniškai vertingiausias to meto lietuvių vokalinėje muzikoje Vilniaus temai skirtas kūrinys. Jo dalių melodika tradicinė, daininga, faktūra akordinė, forma kupletinė, ciklo dalys muzikinio tematizmo atžvilgiu savarankiškos.
Šiuo metu spręsti apie šių anksčiau minėtų Vilniaus temai skirtų kūrinių atlikimą ir populiarumą tarp atlikėjų gana sunku. Išlikę dokumentai (koncertų programos, afišos, pub­likacijos periodinėje spaudoje) leidžia teigti, kad Pirmosios Respublikos laikotarpiu vykusiuose įvairiuose renginiuose dažniau buvo atliekami J. Žilevičiaus „Vilniaus“ ir A. Vanagaičio „Vilnius“ („Ei, pasauli“). J. Žilevičiaus „Vilniaus“ skambėjo 1924 m. pirmojoje Lietuvos dainų šventėje5, A. Vanagaičio „Vilnius“ – Vilniaus, Lietuvos sostinės, 600 m. sukaktuvių paminėjime Kaune 1924 m. (atliko Šaulių choras, vedamas A. Vanagaičio)6 ir dainų šventėje 1930 metais7.

Menininkai neapsiribojo muzikinių ir poetinių kūrinių, skirtų Vilniaus temai, kūrimu. Vilniui išvaduoti buvo skiriami ir koncertai, įvairūs renginiai.
Vienas tokių koncertų įvyko 1925 m. Vilkaviškyje; orkestrui vadovavo 2-ojo ulonų pulko kapelmeisteris Jonas Braunas8.
1932 m. Vilniui vaduoti sąjungos Panevėžio geležinkeliečių skyrius Šaulių teatro salėje surengė pavergtiems vilniečiams skirtą stygų orkestro koncertą9, o šios Sąjungos Šančių skyrius Kernavoje – gegužinę, kurios programoje choro atliekama koncertinė dalis, meno sekcijai priklausantys įvairūs kupletai, monologai ir kt. Dalis gryno pelno buvo skirta Vilniaus geležiniam fondui10.

1934 m. spalio 7 d. Telšiuose „Aušros“ salėje įvyko koncertas-vakaras, kuriame dalyvavo artistė smuikininkė Bronė Grincevičiūtė ir dainininkas-kupletistas. Koncerto programoje ir deklamacija „Mūsų Vilnius kruvinas“11.
1936 m. sausio 10 d. Valstybės radiofonas transliavo Vilniui vaduoti sąjungos radijo montažą „Vilnius mūsų kariškoj dainoj“12.
Korporacijos „Vilnija“ 1938 m. sausio 30 d. suruoštame Vilniaus meno vakare skambėjo A. Vanagaičio „Vilnius“ (atliko Vytauto Didžiojo universiteto choras, ved. Konrado Kavecko), Vladislava Grigaitienė padainavo J. Gruodžio „Vilniaus liūdesys“ (akompanavo Stasys Gailevičius)13.

Be kompozitorių sukurtų kūrinių Vilniaus atgavimo tema, kurie buvo atliekami Lietuvos miestuose vykusiuose įvairiuose renginiuose, atskirą pluoštą sudarė dainos, skambėjusios to meto Lietuvos kaime. Tai buvo liaudies dainininkų dainuojamos „Į kovą, į kovą visi, kas tik gali“, „Mik, sūneli mano brangus“, „Vai ko nusižvengei, bėrasis žirgeli“ ir kt.

Vilniui išvaduoti skirtos dainos ir dabartis

Atgavus Vilnių ir Vilniaus kraštą Vilniaus išvadavimo tema neteko aktualumo, o drauge pakito ir jai skirtų muzikos kūrinių statusas. Tenka pripažinti, kad jų didžioji dauguma pateko tarp archyvinių kūrinių ir nukeliavo užmarštin. Tačiau tokios dainos kaip
K. V. Banaičio „Žygis į Vilnių“, J. Žilevičiaus „Vilniaus“, J. Žemaičio „Vilniaus kalneliai“ ir kelios kitos įsitvirtino, buvo ir yra įtraukiamos į koncertų ir įvairių renginių programas, skamba įvairiuose iškilminguose renginiuose.

Dar Antrojo pasaulinio karo metais K. V. Banaičio, J. Žilevičiaus minėtos dainos skambėjo Vilniaus, Kauno koncertų salėse įvairiomis progomis, o K. V. Banaičio „Žygis į Vilnių“ buvo dainuotas 1943 m. lapkričio 23 d. Lietuvos kariuomenės 25 metų sukakties koncerte (atliko Čiurlionio vyrų choras, vad. Antanas Gimžauskas)14. Apie 1944 m.

J. Bertulio „Vilniaus mes liūdim“ inscenizacija buvo atlikta Viekšnių visuomenės bibliotekos viešo vakaro-koncerto metu. Į šio koncerto programą buvo įtraukta ir J. Žilevičiaus daina „Vilnius“. Muzikinius kūrinius atliko Viekšnių bažnytinis choras, vedamas vargonininko Br. Jakubausko.

Pirmosios Respublikos laikotarpiu sukurtos dainos Vilniaus tema (K. V. Banaičio „Žygis į Vilnių“, J. Žemaičio „Vilniaus kalneliai“,
J. Gaubo „Pavergtas Vilnius“) yra dainuojamos liaudies dainininkų, užrašomos folklorinėse ekspedicijose ir įtraukiamos į lietuvių liaudies dainų rinkinius15. Folklorizacijos tendencijoms veikiant jos tapo liaudies dainomis, yra aranžuojamos16. Šios dainos atliekamos folkloro ansamblių, mėgėjiškų kolektyvų. „Ūlos“ folklorinio ansamblio vadovė Janina Bukantaitė ansambliui pritaikė A. Vanagaičio dainą „Mes be Vilniaus nenurimsim“. Vilniaus tremtinių namų „Dainos mylėtojų klubas“ (vadovė Daiva Čičinskienė) į Sausio 13-osios koncerto programas yra įtraukęs J. Žemaičio dainą „Vilniaus kalneliai“.

Praeities įvykiai yra deramai prisimenami ir pagerbiami jaunosios kartos. 2016 m. lapkričio 23 d. Lietuvos kariuomenės dieną ir minint 96-ąsias kovų už Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę ties Širvintomis ir Giedraičiais metines Giedraičių Antano Jaroševičiaus gimnazijoje vienas iš programos renginių buvo muzikinė-literatūrinė kompozicija „Į Vilnių, vyrai, į Vilnių“, kur dainuojamos lietuvių liaudies dainos, K. V. Banaičio „Žygis į Vilnių“, deklamuojama poezija.

Be abejo, tarp Vilniaus temai skirtų kūrinių neabejotinai išskirtinė vieta tenka K. V. Banaičio dainai „Žygis į Vilnių“, kurios gyvavimo istorija susiklostė savitai. Ši daina peržengė su jos sukūrimu susijusio įvykio ribas. Tai patvirtina renginiai, atmintinų datų minėjimai, kurių metu ji atliekama. Daina skambėjo Lietuvai reikšmingais 1991 metais17. Buvo įtraukta į dainų švenčių programas 1998 m., 2009 ir 2012 metais18. Siekiant išsaugoti ryšį su praeitimi minėta daina įtraukiama ir į Vilniaus atgavimui skirtų minėjimų programas. Minint šio įvykio 75-ąsias metines „Žygis į Vilnių“ skambėjo Vilniaus įgulos karininkų ramovėje spalio 28-osios dienos koncerte. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę ir sausio 1-ąją minint Lietuvos vėliavos dieną, K. V. Banaičio „Žygis į Vilnių“ skamba prie Gedimino pilies bokšto, o nuo 2018-ųjų, susiklosčius Gedimino kalno situacijai, ir prie Gedimino paminklo Katedros aikštėje (atlieka vyrų choras „Aidas“, vadovas prof. Tadas Šumskas).

 

PLAČIAU :   http://www.voruta.lt/apie-dainas-ir-muzika-vilniaus-atgavimo-80-uju-metiniu-proga/

Parašykite komentarą

*

code