V.Šimonėlis: visos savivaldos institucijos lyg ir veikia, bet jos nieko nesprendžia

Spalio 10 – oji yra vietos savivaldos diena. Ta proga klausimus apie savivaldą nusiuntėme keliems žinomiems politikams.

Šiandien pateikiame ilgamečio Tarybos nario, buvusio mero VYTO ŠIMONĖLIO atsakymus:

Kaip Jūs suprantate vietos savivaldą?

          Vietos savivalda – tai tam tikroje teritorijoje gyvenantiems žmonėms suteikta galimybė dalyvauti  bendruomenės reikalų  tvarkyme. Savivalda prasideda nuo daugiabučio namo, nuosavo kaimo reikalų sprendimo. Savivaldos stiprybė glūdi aktyviose, pilietiškose bendruomenėse. Bendruomenė tai nėra tik vieta šventiniams renginiams, tai prasmingi darbai vietos žmonėms, tai patirtis, kuri suteikia jėgų ir ryžto imtis didesnių darbų. Suburti žmones, paskatinti juos veikti kartu reikia aktyvių, visuomeniškų žmonių, vietos lyderių.  Tokie žmonės turi susilaukti visuotinės paramos, pirmiausia iš Savivaldybės vadovų. Bet čia dažnai vietos bendruomenių ir Valdžios žmonių interesai išsiskiria. Šiandiena  savivaldoje, o tuo pačiu valdžios postuose atsidūrė svetimi savivaldai žmonės, turintis asmeninių, dažnai savanaudiškų tikslų. Tokia  valdžia stengiasi pajungti šiuos aktyvius bendruomenės žmones savo politinių interesų tenkinimui.  Priemonės taikomos įvairios: saldūs meilikavimai ir glebėsčiavimai, apdovanojimai padėkomis ir vietinės valdžios medaliais, žadamos ar siūlomos pareigos Savivaldybėje ar jos pavaldžiose įstaigose. O kad kandidatai į valdžios palaikymo komandą greičiau apsispręstų, turintiems darbą pasiūloma toliau dirbti už 0,5 etato, dar kitiems įteikiamas atleidimo lapelis, kad kiti matytų, kas šio uab-o (savivaldybės) šeimininkas. Ir taip dalis žmonių pasirenka tarnauti ne bendruomenei, o  Savivaldybės valdžiai.  Šią situaciją galima vertinti įvairiai, kiekvienas turime savo nuomonę, bet iš tikrųjų tai didelis praradimas, tai vietos, mažesnių bendruomenių naikinimas iš vidaus.

Kas mūsų rajone yra kitaip, nei Jūs įsivaizduojate, nei siekėte būdamas meru? 

          Savivaldybės tarybos nariu ir Savivaldybės meru buvau išrinktas prieš 22 metus – 1997 m. ir mero pareigas ėjau iki 2007 m. Tuo metu, pagal galiojantį Vietos savivaldos įstatymą, iš Savivaldybės tarybos komitetų pirmininkų buvo sudaroma Valdyba, kuri spręsdavo kasdienes rajono gyventojų problemas. Meras buvo Savivaldybės tarybos ir valdybos pirmininkas.   Be to, tuo metu galiojantys įstatymai leido Savivaldybės įstaigų vadovams būti Savivaldybės tarybos nariais, tuo pačiu ir komitetų pirmininkais. Taigi, šie žmonės gerai išmanė kuruojamas sritis ir galėjo su Savivaldybės administracija pasiūlyti ir parengti tinkamus sprendimus, tai buvo dideli pagalbininkai merui. Visada maniau, kad Savivaldybės kaip institucijos, darbo rezultatus lemia Savivaldybės tarybos, administracijos, įstaigų, seniūnijų ir aktyvių mūsų bendruomenės narių bendras darbas. Vadovavausi nuostata, kad meras turi tik palaikyti, paskatinti veikti ir prisiimti asmeninę atsakomybę, jei nepasiseks. Tik pasitikėdami vieni kitais ir dirbdami išvien galėjome pasiekti gerų rezultatų. Tuo metu nebuvo  Europos Sąjungos pinigų, be to, teko išgyventi ir sunkmetį – 1999 ekonominę krizę, kuri tęsęsi keletą metų,  tačiau remontavome Savivaldybės biudžetinių įstaigų, seniūnijų, sveikatos įstaigų pastatus ir patalpas, įgyvendinom investicinius projektus. 2006 m. Širvintų rajono savivaldybė buvo viena iš lyderių Lietuvoje pagal investicijas į švietimo įstaigų atnaujinimą. Buvo pastatyti nauji miesto valymo įrenginiai, Savivaldybės taryboje priimtas esminis sprendimas dėl Širvintų šilumos tinklų ateities. Daug kas jau išsitrynė iš atminties, tačiau gerai prisimenu tą dieną, kai į Savivaldybę atėjo Šilumos ūkio direktorius, vyriausias inžinierius, finansininkai. Po pokalbio direktorius pasakė: pasitikėkite mumis, mes patys sutvarkysime ir modernizuosime šilumos ūkį. Iš tikrųjų, iki 2007 metų visi esminiai darbai buvo baigti, UAB „Širvintų šiluma“ buvo pirmame Lietuvos  šilumos įmonių  dešimtuke pagal tiekiamos šilumos kainą.

Dirbome išvien, išklausydami ir palaikydami vieni kitus, tikėdami, kad ateis ir geresni laikai.  Tik laisvoje, demokratiškoje aplinkoje gali būti kūrybingas žmogus. Širvintiškiai visada  turėjo idėjų, kurios pasklido ir po kitas savivaldybes.

Šiandien daugelis suremontuotų patalpų beveik per du dešimtmečius nusitrynė, bet atnaujinimui pinigų nėra, dalis patalpų tapo nereikalingomis, tačiau girdime, kad ir jose vietos bendruomenių veiklai nesurandama vietos. Seniūnijos ir jose gyvenantys žmonės tapo tik našta. Tikrieji šeimininkai tapo kampininkais. Vykdoma trumparegiška, kerštinga politika, kurioje neliko vietos čia gyvenančiam, mąstančiam žmogui.

Kaip vertinate šiuo metu susidariusią situaciją rajone?

       Šiandien Savivaldybei vadovauja žmonės, kurie viešai teigia, kad nėra atsakingi už Savivaldybės vykdomus viešuosius pirkimus, tuo pačiu ir už Savivaldybei skirtas ir panaudotas lėšas, už neteisėtai atleistus darbuotojus ir teismų priteistas šimtatūkstantines išmokas, už atliktus statybos darbus, kurių vertė kelis kartus viršija analogiškų darbų rinkos kainas, už statybas neatlikus viešųjų pirkimų procedūrų, be atitinkamo techninio projekto ir statybas leidžiančio dokumento, už pasirašytas sutartis neturint tam skirtų asignavimų ir Savivaldybės tarybos sprendimų ir t.t. Kai tuo tarpu reprezentacijai, viešinimui (savireklamai už bendruomenės pinigus) išleidžiamos šimtatūkstantinės sumos, už kurias net nesiteikiama atsiskaityti. Tai tik dalis akivaizdžių pavyzdžių, kurie parodo Savivaldybės  valdžios moterų savivaliavimą bei Savivaldybės tarybos bejėgiškumą, Tarybos daugumos neišmanymą ir prisitaikėliškumą.

Savivaldybės biudžetą ir lėšas Savivaldybės biudžetinėms įstaigoms patvirtina Savivaldybės taryba. O kas toliau vyksta, kaip ir kam šios lėšos išleistos, Tarybos nariai nežino. Nei Savivaldybės merė, nei administracijos direktorė į klausimus neatsako, tik atsirašo.

Daugiau nei pusę Savivaldybės biudžeto įplaukų (be Europos Sąjungos paramos) sudaro valstybės dotacijos. Tai iš esmės lemia šiandieninė valstybės fiskalinė sistema, tačiau tai kartu parodo, kad Savivaldybė per savo institucijas tik perskirsto gautus pinigus, paprastai tariant, atlieka kasininko vaidmenį.

Domiuosi vietos savivaldos reikalais, be to, mano šiandieninis darbas yra susijęs su Europos Sąjungos struktūrine parama ir įgyvendinamais projektais Lietuvos savivaldybėse. Darbo reikalais tenka bendrauti, lankytis kitose savivaldybėse, todėl neblogai  žinau situaciją ir kitose savivaldybėse, galiu analizuoti ir palyginti. Dalis šiandieninių savivaldos problemų slypi savivaldybių institucinėje sąrangoje – valdžių pasidalijime tarp atstovaujamosios valdžios – Savivaldybės tarybos, vykdomosios valdžios – Savivaldybės administracijos direktoriaus (vieno asmens valdžia), Savivaldybės mero institucijos (vienasmenės valdžios). Centrinė valdžia savivaldos problemas paliko savieigai. Ar Seime ir Vyriausybėje yra bent vienas žmogus, kuriam rūpi savivaldos problemos? Aš tokio žmogaus nežinau. Taip pat neaišku, kam šiandiena  atstovauja Vyriausybės atstovo tarnyba ir kieno interesus ji gina? Šiandiena beliko tik teismai, kurie sprendžia šias įžūlių savivaldos veikėjų sukurtas problemas. Tačiau teismuose šie veikėjai pasitelkia advokatų kontoras ir už paslaugas sumoka iš savivaldybių biudžetų, už mūsų visų pinigus, kita šalis, ginanti viešą interesą – asmeniniais pinigais. Situacija absurdiška, skatinanti nebaudžiamumą.

Šiandien vietinė savivalda netvari, o pas mus – privatizuota. Pasirodo, pakanka kelių mėnesių, kad visa valdžia atsidurtų kelių žmonių, savivaldybę suvokiančių kaip nuosavą uab-ą, rankose. Visos savivaldos institucijos lyg ir veikia, bet jos nieko nesprendžia, jos tik aptarnauja vietinį  valdžiažmogį (-ius).

  Jūsų palinkėjimas rajono gyventojams ir vadovams

          Pirmiausia noriu visus pasveikinti su Vietos savivaldos diena, padėkoti tiems, kuriems rūpi mūsų ateitis, bendri reikalai, graži kaimynystė.

Vytas Šimonėlis