„Niekada nevėlu pradėti“

Faustos Kybartienės tapybos paroda

Tarptautinėje teisės ir verslo aukštojoje mokykloje, Vilniuje

Spalio mėnesį Tarptautinėje teisės ir verslo aukštojoje mokykloje Vilniuje įvyko pirmoji personalinė tautodailininkės Faustos Kybartienės tapybos paroda. Dailininkės darbai atspindi dvi pagrindines vaizduojamosios tapybos tendencijas: fizioplastinį ir ideoplastinį žvilgsnį į regimąjį objektą. Paveiksluose varijuojama tarp ženklinio gamtovaizdžių vaizdavimo, kuriame svarbiausią perkeltinę prasmę perteikti turi pats pažymėtas objektas, ir laisvesniu stiliumi nutapytų natiurmortų bei abstrakcijų, kuriuose vaizduojama tema yra perteikta sąmoningai miglotais įvaizdžiais – abstrakčiais indeksikaliniais simboliais, padedančiais suvokti paveikslų temą, tačiau kurie užleidžia vietą atmosferai ir visumos nuotaikai susidarant pirmą įspūdį.

Tapytojos pasirinktas ideoplastinis vaizdavimo būdas, susijęs su sustiprintu vaizduojamų daiktų ženkliškumu, puikiai atitinka autorės siužetų pasirinkimą. Paveiksluose koncentruojamasi į grynai lietuviškus įvaizdžius: darželio jurginus arba pievų ramunes, žydinčias obelis, mišką, tiltą, ežerą ar jūrą, sodybas ar lietuvio dvasiai labai artimą baroko architektūrą. Kaip ir liaudies kultūroje, šie įvaizdžiai patys turi gilų simbolinį potencialą. Jie užima svarbią vietą mūsų pasaulėvaizdyje, suteikia universalų ramybės ir paguodos pojūtį. Šitokį nusiteikimą atspindi ir autorės matymo būdas: dauguma peizažų yra nutapyti iš pirmojo asmens pozicijų, paveiksluose nėra personažų, kurie kurtų papildomą fikcinį siužetą reaguodami į paveiksle sukurtą dirbtinę aplinką. Vietoje to tapyboje matome norą perteikti grynai asmeninį santykį su vaizduojamu subjektu. Tarsi nuotaikų nuotraukos, paveikslai atspindi santykį su mūsų kultūrai svarbiais stereotipiniais įvaizdžiais. Dėl šios priežasties paveiksluose nereikėjo perteikti papildomos informacijos, pavyzdžiui kintamų atmosferos reiškinių, ar ieškoti konkretaus skirtingo šešėlių arba šviesos intensyvumo. Paveiksluose regime Pažaislio vienuolyną rudenį, tačiau nežinome, koks yra paros laikas, arba regime jūrą saulei leidžiantis vakaruose, tačiau šiuo atveju negalime pasakyti, kuriuo metų laiku kaip stebėtojai esame paplūdimyje. Ši informacija, susijusi su realybe ir jos dėsniais, yra perteklinė paveiksluose, kuriuose labai svarbu atspindėti mūsų etnografinei kultūrai būdingus, reikšmingą simbolinę reikšmę turinčius vaizdinius.

Antrojoje stilistiškai skirtingų paveikslų dalyje matome atvirkštinį vaizdavimo būdą. Natiurmortuose vis dar matome labiau paženklintus, negu apibūdintus objektus – pavyzdžiui taurę, neturinčią jokių papildomų formos ar faktūros savybių, kurią turėtume vertinti labai kaip indeksą, negu kaip realų objektą. Tačiau šioje paveikslų grupėje pirmą planą pradeda užimti matymo būdas, ne tik patys matomi objektai. Aštrus ryškių spalvų ir tamsių tonų kontrastas mums padeda užčiuopti vakaro nuotaiką – hipnotizuojančią šviesą ir jusles stimuliuojančią jos prieštarą giliam šešėliui. Kituose vis labiau abstrakčiuose darbuose nuotaika dar labiau sustiprinama liepsnos spalvų ir beveik juodų atspalvių santykiais. Juose vaizduojamas subjektas pamažu virsta abstrakčiais ekspresyvių potėpių linijas atkartojančiais siluetais. Kubizmo – būdo kombinuotai iš visų pusių matyti objektą realiu laiku – estetiką primena moters portretas, kuris labiausiai atsitraukia nuo realybės. Regimasis atvaizdas ištirpsta sapno logikoje, primenančioje sudaužyto veidrodžio šukių vaizdavimą, arba siurrealistinius iš žurnalų iškarpų sukurtus koliažus. Miglotas realybės atvaizdas nesutrukdė autorei sukurti paveikią paveikslo nuotaiką grafiniu piešiniu ir natūraliu šiltų ir šaltų atspalvių kontrastu. Tokia kūrybinė geba pratęsta abstrakcijose, kuriose jokių daiktinių pavidalų nebelieka apskritai, ir mes galime grožėtis linijos, spalvų ir jų šviesių bei tamsių atspalvių santykiais.

Gebėjimas išnaudoti abu – ženkliškumo ir atmosferos įspūdžio – vaizdavimo būdus liudija apie tapytojos kūrybinį potencialą, kuris, be abejonės, atsiskleidė šiuose ir išsikleis daugybėje jos ateities darbų.

Menotyrininkas Gytis Oržikauskas

Parašykite komentarą

*

code