Širvintų rajono taryba savavališkai pasisavino svetimą turtą?
/ NERINGA TUŠKEVIČIENĖ /
/ Nuotraukos iš autorės archyvo /
Septyniolikai Tarybos narių balsavus „UŽ“, trims „SUSILAIKIUS“ (I.Matukaitė, A.Skeberienė ir V. Sarpauskas) Širvintų rajono savivaldybės taryba nusprendė perimti iš Širvintų r. Bartkuškio mokyklos-daugiafunkcio centro patikėjimo teise valdomą, naudojamą ir disponuojamą turtą, išvardintą 1 ir 2 (nuotraukose pridedame – KŽ redakcija) prieduose, ir perduoti jį Širvintų rajono savivaldybės administracijai., o ši turtą perduos Širvintų ligoninei.
Sprendimo projekto aiškinamajame rašte rašoma: „Viešoji įstaiga Širvintų ligoninė (toliau – ligoninė) vykdo vieną iš valstybinių (valstybės perduotos savivaldybėms) funkcijų: „antrinės sveikatos priežiūros organizavimas įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka“. Viena iš ligoninės veiklos sričių – ligonių maitinimas. Širvintų r. Bartkuškio mokykla-daugiafunkcis centras turi jo veiklai vykdyti nereikalingo turto, išvardinto 1 ir 2 prieduose (toliau – turtas). Turtas yra geros būklės, todėl užtikrinant jo racionalų ir efektyvų panaudojimą, bus perduotas ligoninei. Ligoninė, naudodama turtą, užtikrins efektyvesnį ir našesnį valgyklos darbą.“
Posėdžio pabaigoje merė perskaitė labai svarbų pranešimą visuomenei – Ligoninės direktorės Elonos Pečiukaitienės direktorės Elonos Pečiukaitienės padėką už tarybos sprendimą skirti įrangą ligoninei. Dabar nežinia kuo tikėti, ar merės pasakymu, ar ligoninės tinklapiu, kur parašyta: „Direktoriaus pavaduotojas medicinos reikalams, laikinai vykdantis direktoriaus funkcijas Dainius Bučas“. Tą aiškinsimės ateityje.
Lenkų fondas „Wspólnota Polska“ Barskūnų virtuvei skyrė beveik 30 tūkstančių eurų
2017-ųjų gruodį Barskūnų pagrindinėje mokykloje organizuotas padėkos vakaras, kurio metu dėkota visiems vienaip ar kitaip prisidėjusiems, kad mokykla turėtų valgyklą, kurioje mokinukai galėtų gauti šilto maisto.
Kadangi tai vienintelė mokykla, kurioje tuo metu mokėsi ir vaikai lenkų dėstoma kalba, prieš šios valgyklos įrengimo nekukliai prisidėjo lenkų bendruomenė. Po šventės rašiau: „Svečiams buvo aprodyta naujausia virtuvės įranga, kainavusi beveik tris dešimtis tūkstančių eurų, kurią, finansavo organizacija iš Lenkijos – fondas „Wspólnota Polska“, finansuojantis įvairius pasaulio lenkų bendruomenių ir organizacijų projektus. Beje, šio fondo atstovai ketina atvykti į mokyklą ir pasižiūrėti, kaip panaudota parama.“
Apie tai rašiau:
https://www.krastonaujienos.lt/barskunuose-padekos-merei-uz-atidaryta-valgykla/
https://www.krastonaujienos.lt/jaukus-padekos-vakaras-barskunu-mokykloje-video/
Kam priklauso įranga?
Išties gražu ir sveikintina, kad tautinių mažumų atstovai remia savus kitose valstybėse. Tokių fondų visame pasaulyje yra be galo daug. Net ir lietuvių „Globali Lietuva“ buria draugėn ir remia lietuvius svečiose šalyse.
Štai ir šiuo konkrečiau atveju lenkai parėmė lenkų kalba besimokančius vaikus Barskūnuose, bet visa įranga, o tiksliau – ja gaminamu maistu, naudojosi ir visi kiti mūsų rajono vaikai, besimokantys Barskūnų pagrindinėje mokykloje.
Žinoma, idėja paremti savo rajono ligoninę, kuria naudojasi mūsų rajono gyventojai – idėja gera. Bet šioje istorijoje yra keletas bet…
Nagrinėjant šį sprendimą kyla tam tikrų klausimų. Kodėl Taryba neinformuota, kam priklauso įranga? Juk paprastai kai kažkas įgyjama už projektines lėšas, būna duodamas terminas įrangos, ar pastato naudojimui ir tuo metu turtas priklauso jį skyrusiam fondui. Dažniausiai trumpiausias terminas – 5 metai. O Barskūnai įranga naudojosi net nepilnus dvejus metus. Tiesa, ji nupirkta ir pastatyta anksčiau. Bet, mano paskaičiavimu, penkerių metų nėra sukakę.
Primenu, kad fondo vadovai žadėjo atvykti ir patikrinti, kaip naudojama įranga. Ką jiems parodytume, jei šiandien atvyktų? Ar tenkintų juos toks sprendimas be jų žinios? Iš ko sprendžiu, kad Lenkijos fondas „Wspólnota Polska“ nieko nežino apie jų turto dalybas? Na, jei Tarybos sprendimo projekte nėra pridėtas jų sutikimas, darytina išvada, kad jie nieko nežino.
Tokiu atveju darytina išvada, kad visa įranga priklauso Lenkijos fondui. Tad pagrindinis klausimas: kaip galėjo Širvintų rajono taryba svetimą turtą kažkam atiduoti?
Prie šio klausimo dar sugrįšime.
