Valdančiosios daugumos reglamentas

/ VIRGINIJUS SARPAUSKAS /

   Tikriausiai daugumai yra tekę girdėti tokią patarlę: „Istoriją rašo nugalėtojai“. Turima mintyje tikro ginkluoto karo nugalėtojai. Visa laimė, kad jau keliasdešimt metų gyvename taikoje. Tačiau realybėje vienas karas vyksta nuolatos. Tai nuolatinis valdančiųjų karas ir ekspansija opozicijos sąskaita. Šių dienų aktuali patarlės redakcija skambėtų taip: „Tarybos veiklos reglamentą rašo rinkimų nugalėtojai“. Tačiau, pati tiksliausia versija skambėtų taip: „Visas gyvenimo „poniatkes“ ir reglamentą rašo rinkimų NUGALĖTOJA“.

    Visos peripetijos dėl Etikos ir Antikorupcijos komisijų, Kontrolės komiteto ir Tarybos veiklos reglamento tęsiasi nuo 2019 metų gegužės mėnesio. Tiek aš, tiek visa  tarybos opozicija kantriai laukėme, kuo tai pasibaigs. Laikas bėgo, tarybos veikla kėlė vis daugiau abejonių, bet niekas į tai nekreipė jokio dėmesio.

   Rugsėjo ir spalio mėnesiais gal kokius penkis kartus raštu kreipiausi į įvairias valdžios institucijas, tai Vyriausybės atstovo apskrityse įstaiga, Vidaus reikalų ministerija,  Vyriausybė, Ministras pirmininkas, Teisingumo ministerija, Seimas, Seimo pirmininkas, Prezidentūra, Vyriausia tarnybinės etikos komisija, valstybės kontrolierių įstaiga. Plaukė atsakymai, teisiškai nepriekaištingi, bet bendražmogiška prasme primenantys atsirašinėjimą. Kaip bebūtų, visuose atsakymuose galima buvo įžvelgti vieną panašumą -visi nurodė, kad savivaldybių tarybų veiklą tiesiogiai prižiūri Vyriausybės atstovo apskrityse įstaiga. Teko susipažinti ir beveik mintinai išmokti, kas tai yra Vietos savivaldos įstatymas, tarybos veiklos reglamentas, savivaldybių administracinės priežiūros įstatymas, vyriausybės atstovų įstaigos nuostatai.

Savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo 7 straipsnyje aiškiai parašyta:

  1. Prižiūrėdamas, ar savivaldybės laikosi Konstitucijos ir įstatymų, ar vykdo Vyriausybės nutarimus, Vyriausybės atstovas:

1) tikrina, ar savivaldybės administravimo subjektų teisės aktai neprieštarauja įstatymams, Vyriausybės nutarimams ir kitiems su įstatymų įgyvendinimu susijusiems centrinių valstybinio administravimo subjektų priimtiems teisės aktams (toliau – Vyriausybės nutarimai);

2) kai savivaldybės administravimo subjektai nesilaiko Konstitucijos ir įstatymų, nevykdo Vyriausybės nutarimų, šio įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka reikalauja, kad Konstitucijos būtų laikomasi, įstatymai būtų įgyvendinti, o Vyriausybės nutarimai įvykdyti;

3) galimai neteisėtus savivaldybės administravimo subjektų teisės aktus šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka siūlo panaikinti arba pakeisti;

4) kai savivaldybės administravimo subjektai nesutinka panaikinti ar pakeisti ginčijamą teisės aktą, atsisako įgyvendinti įstatymą ar vykdyti Vyriausybės nutarimą, kreipiasi į teismą.

Vyriausybės atstovų įstaigos nuostatai taip pat teikia vilčių:

  1. Įstaigos veiklos tikslas – padėti Vyriausybės atstovams įgyvendinti jiems suteiktus įgaliojimus ir teises.
  2. Įstaiga, siekdama nuostatų 9 punkte nurodyto tikslo:

 

10.1. nagrinėja savivaldybės kolegialiems administravimo subjektams priimti pateiktus teisės aktų projektus ir teikia išvadas dėl jų Vyriausybės atstovams;

10.2. nagrinėja savivaldybės administravimo subjektų priimtus teisės aktus ir teikia išvadas dėl jų Vyriausybės atstovams.

    Iš viso to, kas išdėstyta aukščiau, darytina išvada, kad: Vyriausybės atstovas, vykdydamas savivaldybių administracinę priežiūrą, turi vykdyti jam priskirtas funkcijas nuolatos, o ne tik tada, kai gauna savivaldybės tarybos nario (-ių) pasirašytą kreipimąsi. Taip pat, Vyriausybės atstovas jam priskirtas funkcijas turi atlikti nedelsiant, tai yra, iš karto, po galimai neteisėtų sprendimų projektų paskelbimo, ar sprendimų priėmimo, siekdamas užkirsti kelią sekantiems galimai neteisėtiems veiksmams.

* * *

    Po 2019 m. spalio mėnesio tarybos posėdžio tarybos nariai opozicijoje susirinkome aptarti esamos padėties. Pasiūliau rašyti bendrą, labai išsamų raštą, ir siųsti jį į Seimą. Taigi 2019 m. lapkričio 4 dieną, visų šešių tarybos narių opozicijoje pasirašytas raštas keliauja į Seimą, valstybės valdymo ir savivaldybių komitetą. 2019m. lapkričio 15 dieną ateina kvietimas atvykti į komiteto posėdį. 2019 m. lapkričio 20 dieną vyksta Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto posėdis, kuriame vienas iš klausimų – parlamentinė kontrolė dėl situacijos Panevėžio m., Širvintų raj. ir Jurbarko raj. savivaldybėse. Dalyvaujame keturiese: Vidmantas Mateika, Anna Kuznecovienė, Alytė Skeberienė ir aš – Virginijus Sarpauskas.

   Posėdžio metu, prie stalo sėdint visoms suinteresuotoms pusėms – Seimo valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto nariams, mums, Širvintų rajono savivaldybės tarybos nariams opozicijoje ir Vyriausybės atstovų apskrityse įstaigos atstovams, tapo akivaizdu, kad visos susiklosčiusios situacijos priežastis – tai netinkamai veikianti Vyriausybės atstovų apskrityse įstaiga. Tiksliau, ji tinkamai neatlieka savivaldybių administracinę priežiūrą. Posėdžio pabaigoje komiteto pirmininkė paskelbė išvadą, kad Vyriausybės atstovų apskrityse įstaigai duodami du mėnesiai parengti atsakymui ir pranešti, kokių veiksmų ketina imtis.

   2020 m. sausio 20 dieną suėjo du mėnesiai nuo Seimo komiteto posėdžio. Galiu patvirtinti, kad, nei aš, nei kas nors iš tarybos narių opozicijoje nesame gavę jokių pranešimų, ir kur jie bebūtų, tai yra, su mumis nesusisiekė nei Seimo valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, nei Vyriausybės atstovas Vilniaus ir Alytaus apskrityse. Mums nėra žinoma, kokį atsakymą pateikė Vyriausybės atstovų apskrityse įstaiga ir ar yra siųsti kokie nors nurodymai Širvintų rajono savivaldybės tarybai, įpareigojant keisti Tarybos veiklos reglamento straipsnius, prieštaraujančius Vietos savivaldos įstatymui ir Lietuvos respublikos konstitucijai.

   2020 m. sausio 30 dieną, prieš pat savivaldybės tarybos posėdį socialiniame tinkle pasirodė informacija apie vieną Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį. Joje skelbiama, kad :

   Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2017 m. gruodžio 7 d sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pripažinti, kad Druskininkų savivaldybės tarybos 2011 m. rugpjūčio 30 d. sprendimu Nr. T1-115 patvirtinto Druskininkų savivaldybės tarybos veiklos reglamento 101 punkto (Druskininkų savivaldybės tarybos 2017 m. gegužės 30 d. sprendimo Nr. T1-100 redakcija) nuostata „Klausimas turi trukti ne ilgiau kaip 30 sekundžių“ ir 102 punkto (Druskininkų savivaldybės tarybos 2017 m. gegužės 30 d. sprendimo Nr. T1-100 redakcija) nuostata „Tarybos narys savo vardu gali kalbėti iki 1 minutės, o tarybos daugumos, tarybos mažumos (opozicijos), frakcijos ar grupės vardu – iki 2 minučių“ prieštarauja Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 24 straipsnio 2 punktui (2008 m. rugsėjo 15 d. įstatymo Nr. X-1722 ir 2018 m. gegužės 17 d. įstatymo Nr. XIII-1163 redakcijos).

    Sprendimas neskundžiamas. Tai reiškia, kad Teismas nutarė, jog Tarybos nariui kalbėti vieną minutę arba paklausti per 30 sekundžių yra gerokai per trumpas laikas.

* * *

   Sausio 30 dieną vyksiančio tarybos posėdžio metu, antru klausimu turėjo būti nagrinėjamas klausimas, dėl pritarimo Tarybos veiklos reglamento pakeitimui: Nr. 1-252 „Dėl Širvintų rajono savivaldybės tarybos veiklos reglamento patvirtinimo“ dalinio pakeitimo.

   Viename iš sprendimo projekto punktų buvo siūloma keisti reglamento 51 punktą, tačiau naujoje redakcijoje vis vien pasiliktų nuostata: „Klausimas turi trukti ne ilgiau kaip 30 sekundžių, o atsakymas – ne ilgiau kaip 1 minutę“.

   Kitame iš sprendimo projekto punktų buvo siūloma keisti reglamento 52 punktą, tačiau naujoje redakcijoje vis vien pasiliktų nuostata: „Savivaldybės tarybos narys savo vardu gali kalbėti iki 1 minutės, o Savivaldybės tarybos daugumos, Savivaldybės tarybos opozicijos, frakcijos ar grupės vardu – iki 2 minučių”.

   Taigi, atsakydamas į Jūsų paklausimą, kodėl aš nutariau visiškai nedalyvauti balsavime, svarstant aukščiau minėtą klausimą, galiu atsakyti taip:

   Tiek aš, tiek visa opozicija negavome atsakymo nei iš Seimo valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto, nei iš Vyriausybės atstovo Vilniaus ir Alytaus apskrityse.

   Numanau, kad Panevėžio miesto taryba yra gavusi aukščiau minėtų institucijų atsakymus.

   Man kyla įtarimas, kad raštai tarybai ir visiems jos nariams iš institucijų iškeliauja, bet iki opozicijos neatkeliauja.

   Ir svarbiausia, žinodamas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo bylos Nr. eA-6-968/2020 nutartį, ir kad vienoje byloje priimtos išvados ir nutartys tampa teisiniais precedentais ir galioja visoms byloms ateityje, negalėjau sau leisti dalyvauti balsavime tais klausimais, kurie labai aiškiai numanomai tai pat prieštarauja Vietos savivaldos įstatymui.

   Tai tiek „trumpai“, nors argumentų turiu dar kelioms valandoms skaitymo.

   Siūlau patiems paskaityti bylos nutartį:

https://eteismai.lt/byla/124606819542102/eA-6-968/2020?word=jungtin%C4%97%20veikla%20kasos%20aparatas#

Virginijus Sarpauskas yra Širvintų rajono savivaldybės tarybos narys

4 thoughts on “Valdančiosios daugumos reglamentas

  • 2020-02-21 at 08:46
    Permalink

    Matosi, kad ir jūs turite kam lyžtelti.

  • 2020-02-20 at 22:59
    Permalink

    Labai jau nešvaru tuose mūsų politikų reglamentiniuose dokumentuose.
    Rašiusiems, tiksliau – kopijavusiems Druskininkų savivldybės reglamentą ir „pritaikiusiems“ jį mūsų rinktai tarybai, kažkada mano mylimas Juozas Erlickas sakė:
    „…- Nešvaru politikoj,- dūsauja politikai. Bet neina kitur, jiems patinka būti nešvariose vietose. Yra rūšių, kurios nė neišgyventų kitur…“

  • 2020-02-20 at 22:44
    Permalink

    O ką pats padarėte, APART nuolatinio periodiško „lyžt“ … kam reikia ?

  • 2020-02-20 at 20:13
    Permalink

    Ei tu, nugalėtojau. Tu taryboj visai nieko neveiki apart sėdėjimo ant kėdės.

Comments are closed.