Savo žemiškąją kelionę baigus Elenai Urbanavičienei

Mirtis – tai slenkstis, bet ne pabaiga,

Brangiausi žmonės eina ir palieka…

Tačiau nuo jų nusidriekia šviesa,

Ir atminty gyvi išlieka…

  Nors, atrodo, žinom išėjimo neišvengiamybę, bet tai visada užklumpa skaudžiai ir netikėtai. Šią sunkią netekties valandą, mirus Mamai, Sesei, Močiutei Elenai Urbanavičienei nuoširdžiai užjaučiame vaikus Daivą, Dainių, Vitalijų, brolius Kazį ir Marijoną, bei visus artimuosius. Linkime dvasinės stiprybės ir paguodos, nepasiduoti ir rasti savyje ryžto toliau keliauti gyvenimo keliu.

Musninkų Švč. Trejybės bažnyčios giesmininkai

Parašykite komentarą

*

code