Netradicinės premjeros Trakų pilyje užkulisiai: kaip kuriamos šiuolaikinės legendos?

Jurgitos Kubilienės nuotr.

 „Sakmė apie dovanotą širdį“ – apie bendrystę, ištikimybę ir pasirinkimo laisvę. Apie vertybes, kurios šiandien ypatingai aktualios“, – sako Dalius Abaris, naujos muzikinės dramos režisierius. Lieka vos keletas savaičių iki didžiosios ansamblio „Lietuva“ premjeros, kuri taps gyva dviejų tautų legenda. Muzikinė sakmė įspūdingam reginiui suburs rugpjūčio 19-20 d. Trakų pilies kieme, o rudenį ir kituose Lietuvos miestuose.

   „Tai ne tik dedikacija mažai, išdidžiai karaimų tautai. Spektaklis ir apie mus visus, kuriems gali tekti pasirinkti, priimant sprendimą ne tik dėl savęs, bet ir kitų. Ar mes tam pasiruošę?“, – retoriškai klausia premjeros režisierius.

Jurgitos Kubilienės nuotr.1

   Kūrybiniais užkulisiais, jaudinančiu laukimu ir intriguojančiomis spektaklio detalėmis dalinasi garsūs muzikinės dramos kūrėjai – režisierius D. Abaris, kompozitorius Linas Rimša bei scenarijaus ir libreto autorius Alvydas Šlepikas.

Nekantrauja persikelti į salos erdvę

   Režisierius  D. Abaris žada, kad muzikinė drama bus žiūrovams kiek neįprastos ir  teatrui nebūdingos formos.

Jurgitos Kubilienės nuotr.4

 „Spektaklyje kiek netradiciškai susipins garsas ir vaizdas. Pagrindinių personažų, solistų, choro ir muzikantų, kaip įprasta, scenoje nebus, juos girdėsime ir epizodiškai išvysime videografinėje erdvėje, o sceną užvaldys šokėjai. Spektaklio veiksmas neapsiribos viena veiksmo erdve, todėl žiūrovai neišvys tradicinės dengtos scenos. Mes rizikuojame statydami spektaklį be stogo tam, kad Trakų pilies kiemo fasadai tarsi istorinis aidas sukurtų foną šiuolaikiškai multimedijinei scenografijai, ir labai tikimės, kad tai pasiteisins“, – sako D. Abaris, 2021 m. pripažintas geriausiu Lietuvos režisieriumi ir pelnęs „Auksinį scenos kryžių“ už  operos „Skrajojantis olandas“ pastatymą.

Mažvydas Vilniuje_M. Aleksos nuotr.17

   Paklaustas, kokiomis nuotaikomis šiandien gyvena komanda, režisierius neslepia, kad baigiamieji pasiruošimo darbai visada sunkiausi.

   „Pasiruošimas visada turi dvi puses: maloniąją kūrybinę, kada visa komanda užsidegusi ieško sprendimų ir išraiškos priemonių, bei techninę rutininę, kai tenka „šlifuoti“ mizanscenas ar sukoordinuoti tūkstančius niuansų – nuo garso balanso, scenografijos inžinerinių sprendimų iki gana sudėtingos logistikos (renginys vyksta Trakų saloje). Todėl šiame pasiruošimo etape svarbiausia per daug nesidžiaugti ir per daug nepanikuoti, nes viskas priklauso nuo darnaus visų kūrybininkų ir techninio personalo darbo. Dabar visi esame laukime, kada repeticijos iš uždarų salių persikels į Trakų pilies kiemo erdvę. Tik ten galėsime įvertinti visą mūsų nuveiktą darbą.“

Jurgitos Kubilienės nuotr.3

Bendros patirtys – per pasaulio muziką

   Muzika, primenanti kino filmų garso takelį, egzotiniai ritmai, elektroninė muzika ir gyvai skambantys instrumentai – dar viena intrigos dalis. „Sakmės apie dovanotą širdį“ kompozitorius L. Rimša sako, kad premjeroje laukia daug multikultūrinių patirčių.

   „Muzikos pobūdis – tarp pakankamai tradicinio miuziklo ir „World music“ temos (liet. Pasaulio muzika). Kaip žinia, antrasis žanras yra mano „arkliukas“ ir mėgstama kūrybos sritis, tad karaimų tema šiuo atveju kaip tik padėjo kurti. Žiūrovai išgirs tiurkiškus ritmus, o žymūs atlikėjai atsidurs ganėtinai naujuose amplua. Pavyzdžiui, publikai gerai pažįstami Rafailas Karpis ir Rasa Serra nuskambės tokioje manieroje, kokios niekas iki šiol dar nebuvo girdėjęs. Muzika įsipins į kovų, meilės, mirties scenas, patriotiškumą ir beribę ištikimybę. Bus įdomu.“

Alvydas Šlepikas_Monikos Požerskytės nuotr.

    L.Rimša už muzikinę veiklą pelnęs „Sidabrinę gervę“, Lietuvos kompozitorių sąjungos ir kitus apdovanojimus. Kartu su juo muzikinėje dramoje kuria kompozitorius Gintautas Venislovas, Vilniaus berniukų chorų „Ąžuoliukas“ chormeisteris, LMTA Choro dirigavimo katedros vedėjas ir docentas.

   Visgi L. Rimša yra ne tik vienas iš muzikinės dramos kompozitorių, bet ir pradinės idėjos autorius.

  „Berods prieš trejetą metų perskaičiau spaudoje apie išleistą Simono Firkovičiaus knygą „Buvo tokia diena“. O karaimų bendruomenės pirmininkė Karina Firkavičiūtė yra mano moksladraugė. Norėjau šiai bendruomenei pagarbą išreikšti savo būdu, be to, pati tema įdomi, turinti egzotinių elementų. Atsispyriau minėta knyga, pasirinkau pagrindinį karaimų mitą apie nukirstą ausį, ir tai tapo mūsų bendro kūrinio pagrindu. Kadangi anksčiau kūriau muziką kitam ansamblio „Lietuva“ projektui – misterijai „Dievai ir žmonės“, negalvojau nė sekundės, kas turėtų šiam projektui vadovauti. Pasitikiu ansamblio vadove Edita,  pats kolektyvas aukšto lygio, todėl iš patirties žinojau, kad kartu sukursime kokybišką rezultatą.“

Dalius Abaris ir Aušra Krasauskaitė_J. Kubilienės nuotr.

„Mes ansamblyje patys jaučiamės įvertinti, kai su mumis kuria tokie savo srities profesionalai kaip D. Abaris, L. Rimša ir A. Šlepikas. Jie žino, kad tai jau ne pirmas projektas, kuriuo scenoje prikeliame šalies istorinius etapus bei asmenybes ir tai jiems labai artima.  Tik dar kartą įsitikinau, kaip rimtai ir kartu jautriai visa sakmės kūrybinė komanda reaguoja į praeitį, kaip kuria su empatija ir pagarba vertindami lietuvių ir karaimų papročius bei pasaulėžiūrą. Tai mus motyvuoja dar labiau laikytis savo istorinės krypties, tikimės, kad tai įvertins ir plati auditorija“, – sako ansamblio „Lietuva“ vadovė Edita Katauskienė.

Linas Rimša

Sakme pavadinta neatsitiktinai

   „Kai reikėjo rašyti libretą, pirmiausiai kaustė atsakomybė. Nors daug dalykų žinojom, teko perskaityti nemažai knygų, pasigilinti į istoriją, karaimų papročius, klausyti liaudies muzikos. Pirmą impulsą davė kompozitoriaus L. Rimšos koncepcija, o toliau visi diskutavome, išgirdome režisieriaus vizijas. Kurdamas siužetą stengiausi, kad būtų nemažai veiksmo, pagaulu. Man atrodo, mums pavyko tokią plačią temą sudėti į vieną muzikinį kūrinį. Laukiu premjeros pamatyti, kaip tai atrodys visumoj“, – kūrybinius užkulisius prisimena libreto autorius A. Šlepikas.

Sigita Šimkūnaitė ir Agnija Šeiko_J. Kubilienės nuotr.

 Garsus scenaristas, įvairių premijų laureatas ir daugybės TV projektų bendraautorius atskleidžia, kodėl ši muzikinė drama kūrėjų pavadinta sakme.

   „Mes nekuriam istorijos vadovėlio ar monografijos. Norėjome meniniais, estetiniais principais papasakoti istoriją, natūralu, kad tam prireikė poezijos ir simbolių, metaforų, iš kurių susideda menas. Atsirado tokie terminai kaip sakmė, legenda – yra toks žanras istorinių sakmių, kur paaiškinami tam tikri atsiradimai ar miestų vardai. Sakmė pasirodė toks gražus poetinis žanras, kuris tiktų ir mums, kalbant apie karaimų tapimą Lietuvos vaikais. Mane visada žavėjo tautos gebėjimas išlikti kitų tautų apsupty, ir mokykloj mus mokė, kad karaimai yra šalia mūsų. Tas egzistavimas Trakuose tarsi liudijimas mūsų gyvos istorijos, kuri buvo šalia.“

Režisierius D. Abaris apdvanotas Auksiniu scenos kryžiumi_Tomo Kaunecko nuotr.

   Premjerą valstybinis ansamblis „Lietuva“ kuria kartu su Lietuvos karaimų kultūros bendrija. 2022 m. paskelbti Lietuvos karaimų metais – sukanka 625 metai, kai šią tautą į bendrus namus Lietuvoje atsivedė didysis kunigaikštis Vytautas.

   Šiame muzikiniame spektaklyje modernia forma atgis tokie herojai kaip Vytautas Didysis, karaliaus Jogailos pasiuntinys, Didžiojo kunigaikščio patikėtiniai karaimai ir kitos istorinės asmenybės, kurias įkūnys Vytautas Rumšas vyresnysis, Rafailas Karpis, Andrius Bialobžeskis, Ilja Gun, Rasa Serra, Valentinas Krulikovskis, Severina Špakovska, Aistė Benkauskaitė, Donatas Kaikaris ir kiti. Valstybinis ansamblis „Lietuva“ atliks pagrindines šokio scenas, choro partijas. Kartu prie ansamblio orkestro atlikėjų prisijungs styginių, mušamųjų ir kitų muzikos instrumentų atlikėjai.

   „Sakmės apie dovanotą širdį“ choreografiją kuria Agnija Šeiko ir Aušra Krasauskaitė. Scenografijos dailininkė – Sigita Šimkūnaitė, kostiumų dailininkė – Sandra Straukaitė, vyr. dirigentas – dr. Egidijus Kaveckas. Šviesų dailininkas – Andrius Stasiulis, vaizdo grafikos autoriai – Lukas Miceika ir Vaclovas Nevčesauskas.

 

Edita Katauskienė_M. Vitėno nuotr.

 Po didžiosios premjeros Trakų salos pilies kieme spektakliai toliau bus rodomi rugsėjo 15 d. Marijampolėje, rugsėjo 21 d. Alytuje, rugsėjo 23 d. Klaipėdoje, spalio 5 d. Panevėžyje, spalio 13 d. Vilniuje ir spalio 21 d. Kaune.

   Projekto globėjas – Lietuvos nacionalinė UNESCO komisija. Projektą iš dalies finansuoja LR Kultūros ministerija ir LR Vyriausybės kanceliarija. Projekto partneriai – Trakų rajono savivaldybė ir Trakų istorijos muziejus.

Valstybinis ansamblis „Lietuva“

 

 

Parašykite komentarą

*

code