Vilniaus teritorinė ligonių kasa nėra gavusi informacijos dėl UAB „Mūsų šeimos klinika“ uždarymo, likvidavimo ar reorganizavimo
/ NERINGA TUŠKEVIČIENĖ /
O kad užvirė diskusijos dėl “Mūsų šeimos klinikos” ateities… Miestas gaudžia jau kurį laiką ir versijų yra įvairių. Po Virginijaus Sarpausko pamąstymų viešoje erdvėje ( https://www.krastozinios.lt/2022/08/17/09/46/musu-seimos-istorija/ ) jų dar daugiau pasidarė.
Mūsų šeimos klinikoje pagal Ligonių kasų duomenis, 2022-07-31 dieną buvo prisirašę 3127 pacientai. Visą laiką buvo stebimas pacientų daugėjimas šioje įstaigoje, bet pastaruoju metu fiksuojamas labai nežymus jų mažėjimas (lentelė pridedama). Tiesa, kai kurie pacientai vis gi sako, kad nėra čia jokio visuomenės reikalo domėtis privačios įstaigos darbu, uždarymu/atidarymu. Negalime su tuo sutikti. Taip, įmonė privati, bet teikia viešąsias paslaugas, finansuojamas iš valstybės biudžeto ( Ligonių kasų).
Tad pirmiausia informacijos kreipėmės į įstaigos vadovą Oleg Isajenkov. Prisiminkime, kad netolimoje praeityje, kai buvo atidaroma klinika, būtent šių eilučių autorė rašė straipsnį ir pasakojo apie būsimas paslaugas, kolektyvą. Deja, direktorius, pasakęs, kad niekas neuždaroma, pažadėjo išsamesnį pokalbį. Tačiau daugiau kaip per savaitę tam nerado laiko, o gal dėl kitų priežasčių neatskambino, kaip buvo tartasi. Tiesa, dabar dirbančios gydytojos jau išeina į kitas įstaigas ir kartu kviečiasi savo pacientus. Ir tai visiškai normalu, dauguma mūsų turime ligų-ligelių ir norime gydytis pas vieną ir tą patį mediką jau vien dėl to, kad tos ligos ir liktų žinomos kuo siauresniam ratui žmonių. Išeina ne tik gydytojos, bet ir slaugytojos, nebeliko odontologijos paslaugų. Visa tai kelia nerimą pacientams, kodėl niekas nieko oficialiai nepasako ir nepaaiškina?
Kadangi įstaiga teikia viešąsias paslaugas, radome, kas paaiškintų situaciją. Kreipėmės į Vilniaus teritorinę ligonių kasą ir sulaukėme labai greito atsakymo:
“Apie likvidavimą, reorganizaciją ir pan. pacientus informuoti iš anksto ir nustatytais būdais privalo gydymo įstaiga. Tai atlikti gydymo įstaigą įpareigoja net keli teisės aktai. Pateikiame juos toliau:
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2007 m. kovo 2 d. įsakymo Nr. V-156 „Dėl asmens sveikatos priežiūros įstaigų licencijavimo“ 57.12 p. nustatyta, kad gydymo įstaiga privalo „iš anksto, bet ne vėliau kaip prieš 30 kalendorinių dienų interneto svetainėje ir asmenims prieinamoje vietoje pačioje įstaigoje, prireikus – vietos spaudoje ar kitais informavimo būdais, pateikti informaciją apie šios įstaigos likvidavimą, veiklos vietos adreso pasikeitimą, jos reorganizavimą, pertvarkymą ar kitu juridiniu pagrindu perimamą turtą, teises ir pareigas“.
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2001 m. lapkričio 9 d. įsakymo Nr. 583 V skyriaus 26 punkte nurodoma, kad pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros įstaigos (PAASPĮ) „administracija privalo iš anksto, bet ne vėliau kaip prieš 30 kalendorinių dienų vienu iš šių būdų – telefonu (pokalbis įrašomas), trumpąja žinute, elektroniniu paštu, paštu pateikti prirašytiems prie šios PAASPĮ ar psichikos sveikatos centro asmenims informaciją apie įstaigos likvidavimą, veiklos vietos adreso pasikeitimą, reorganizavimą, pertvarkymą ar kitu juridiniu pagrindu perimamas teises ir pareigas teikti asmens sveikatos priežiūros paslaugas, jeigu tai susiję su asmens prirašymo duomenų perdavimu kitai PAASPĮ ir (ar) psichikos sveikatos centrui“.
To pat įsakymo 28 p. reglamentuojama, kad informacija apie PAASPĮ „likvidavimą, veiklos vietos adreso pasikeitimą, reorganizavimą, pertvarkymą ar kitu juridiniu pagrindu perimamas teises ir pareigas ar apie įstaigos, teikiančios pirminės ambulatorinės psichikos sveikatos priežiūros paslaugas, pakeitimą turi būti skelbiama PAASPĮ ir (ar) psichikos sveikatos centro interneto svetainėje, prieinamoje vietoje pačioje įstaigoje, jei reikia, vietos spaudoje ar kitais informavimo būdais“.
Be to, gydymo įstaiga sutartyje su teritorine ligonių kasa įsipareigoja informuoti ligonių kasą apie planuojamą įstaigos reorganizavimą, pertvarkymą, likvidavimą, bankroto bylos iškėlimą bei kitais atvejais, kai įstaiga negali vykdyti įsipareigojimų pagal sutartį. Vilniaus teritorinė ligonių kasa nėra gavusi informacijos dėl UAB „Mūsų šeimos klinika“ uždarymo, likvidavimo ar reorganizavimo.”
Situacija yra tokia, kokia yra. Ir tik kiekvienas pacientas pats turi teisę nuspręsti, kaip jam elgtis toliau. Jei įstaigos vadovas nutartų informuoti pacientus apie pasikeitimus ir apie medikus, kurie dirbs, publikuosime nemokamai. Nes tai labai svarbi informacija pacientams.
Visi pasikeitimai ateina ir praeina. Svarbiausia – būkime sveiki.
Kadangi pamažu judame link Lazdijų varianto (Lazdijų rajone 84% gyventojų prisiregistravę pas privačius medicinos paslaugų teikėjus), tai pasiteiravau Lazdijuose (ir ne tik) gerai žinomos žurnalistės Vilmos Matusevičiūtės Danauskienės apie tenykštę medicinos padėtį. Gal galime kažką iš jų pasimokyti, nelipdami ant to pačio grėblio.
Vilma Matusevičiūtė Danauskienė:
“Taip, Lazdijų rajono savivaldybė yra unikali, nes pirminės sveikatos priežiūros paslaugas teikia 3 privačios ir 1 savivaldybės įstaiga. Kodėl taip nutiko – kalba ilga, bet trumpai tariant, visa tai lėmė faktas, kad kažkada, pradžioje sveikatos paslaugų liberalizavimo (koks sutapimas nūdienos kontekste), medikai Lazdijų rajone politiškai turėjo labai ir labai didelę įtaką valdžioje. Gydytojai, įvairių partijų sąrašuose, buvo renkami savivaldybės tarybos nariais, kur tyliai tuomet rajoną valdžiusius konservatorius ir liberalus kaip norėjo, taip rankas sukiojo ir savo reikalus tvarkėsi. Tai kadangi vadinamoje savivaldybės poliklinikoje dirbo dabartinio Kauno klinikų direktoriaus tėvas, tai visa valdiška poliklinika staiga patapo UAB Lazdijų sveikatos centras, ir praktiškai neliko gydytojų, kas dirbs valdiškai. Tuometinė rajono valdžia tam pritarė ir net skatino, prisidengdami rinka ir panašiai, ir kad paslaugos bus kokybiškesnės. Aišku, taryboje nubalsavo ir dėl valdiškos poliklinikos pastato privatkai susikūrusiai panauda naudotis, ir kitką prasimušė gydytojai – politikai. Tada vėliau įsikūrė tarybos nario (dar nebuvo nariu, kai kūrėsi, bet paskui dobrovolno prinuditelno patapo, o dabar puikiai dirba taryboje) Arūno Vaišnoro klinika, o po to ir “Gilona”. Nors gal eilės seką šitų dviejų ir klystu, bet esmė, kad politinį toną Artūras Margelis tuomet davus (kaip sakiau, medikų taryboje buvo ar ne 5 iš 25), Lazdijuose tiesiog vieną dieną visa praktiškai valdiška paslauga tapo privačia daktarų poliklinika su Jurkevičiumi priešaky. Kadangi savivaldybės poliklinikos tuometinė direktorė Patašienė patapo tuometinio mero Margelio pykčio subjektu, tai valdiška ir buvo palikta podukros vietoje.
Tačiau čia tik fonui, nes svarbiausia – ar gyventojams teikiama paslauga tapo kokybiškesne? Manau, vienareikšmiai taip. Kas įdomiausia, kad tai nulėmė konkretūs gydytojai, t.y. žmonės prisirašinėjo pas konkretų gydytoją, nors juridiškai kaip ir prie įstaigos. Bet sakau, lėmė mediko charizma ir kiek žmonių sekė paskui jį, nesvarbu, kur jis dirbs – valdiškoj ar privačioj įstaigoj. Dabar, naujos savivaldybės poliklinikos direktorės Aušros dėka, valdiškoji poliklinika stipriai atsigavusi, kaupiasi naujus pacientus, o ar dėl to kyla konfliktų – nežinau. Lazdijai per maži, kad čia pjautųsi, vietos po saule užtenka visiems. Šiaip, manau, abiejų tipų įstaigos turi teisę gyvuoti, o jei manęs klausiate, kuri geresnė – tai atsakysiu tiesiai, kad nežinau. Pati esu privačioje, ir labai džiaugiuosi Arūnas Vaišnoras klinikos paslaugų kokybe. Bet sakau – Lazdijuose yra kiek kitaip nei visoje Lietuvoje, čia žmonės renkasi daktarą, o ne įstaigą. Ir dzin, kur daktaras dirba. Svarbu – kaip dirba.”
Manau, kad pacientai labai reikalingi pirminės sveikatos priežiūros centrui, nes ten dirba visi “savi” ir lėšos labai reikalingos…tik kaip ir kam jos bus naudojamos galės spręsti valdžia. Bet kaži ar ateis ten kompetetingų, išmanančių gydytojų…
O kokiu būdu redakcija pateko į šalia esančias patalpas? Buvo konkursas???
Širvintų medicinos tema labai įdomi ir verta daug platesnio dėmesio, bet kadangi realiai besidominčių matome, kad mizeris, tai nesiplėsiu. Pastebėsiu tik tiek, kad pagal pateiktą straispnyje lentelę valstybinės medicinos dalis Širvintų rajone tesudaro 55% ir turi tendenciją toliau mažėti.
Reikia gerai paieškoti kitų rajonų, kuriose valstybinės medicinos dalis būtų dar mažesnė.
Tai reiškia, kad žingsnis po žingsnio sėkmingai sunaikinsime jau dabar ne pačius geriausius laikus išgyvenančią polikliniką (PSPC), lygiai taip, kaip tai padarė Lazdijai. Tame rajone PSPC teliko vos 29 darbuotojai. Visas pelningiausias paslaugas Lazdijuose nusiurbė privatininkai, kurie aptarnauja 84% (!) medicinos paslaugų rajone, o visa kas nepelninga paliko valstybei/savivaldybei.
O gal tai ir yra siektinas mūsų visų tikslas?
Šaltinis: vilniaustlk.lt/failai/istaigoms/prisirasymai/
Tai visų rajono mokesčių mokėtojų nuosavybė, savivaldybė – tai tik pastatas. Įdomus jūsų mąstymas:(
Įdomus mąstymas. Jei baigiasi sutartis, kodėl patalpos be konkurso turėtų atitekti buvusiems nuomininkams? Visai nesvarbu kas laimės konkursą. Svarbiausia, kad konkursas būtų sąžiningas ir už tas patalpas “miesto centre, sutvarkytas, geroje būklėje, aplinka sutvarkyta” savivaldybės biudžėtas gautų atitinkamai solidžius nuompinigius (kaip suprantu, tai savivaldybės nuosavybė).
Kažkas tyliai, ramiai dirba savo naudai (patalpos miesto centre, sutvarkytos, geroje būklėje, aplinka sutvarkyta; geras kąsnelis). Vieni dirba savo naudai, o kiti kalbėti negali.
Kam rūpi Širvintų rajono gyventojai? Kam tie nuolatiniai gydytojai, kam tie rūpesčiai rajonui. Juk valdžiai geriausia išeitis atvykstantys, budintys gydytojai. Atvažiuoja ir išvažiuoja. O žmogus gauna tik konsultaciją, o ne gydymą. Ir pats turi ieškoti gydymo po Lietuvą. Ar mes galvojome, kad tokia Širvintose susidarys situacija 2022 m. Rajone žmogus stovi paskutinėje eilutėje po trinkelių, fontanų, blizgučių, reklamos, šokių, dainų (samdomų) ir pan.
Nežinau (net ir nedomina) kas yra įmonės akcininkai. Gal pats Oleg Isajenkov. Jei ne, tai už tokią komunikaciją ir negebėjimą valdyti situacijos direktorių tuoj pat atleisčiau
Tai kad ir Neringa taip rašo, kad neuždarys. Bet nematau logikos. Kam poliklinika be gydytojų? Kas gydys? Juk ne direktorius. Dėl to ir nerimaujam. Visa šeima ieškom, kur prisirašyt
Direktorius aiškiai pasakė: neuždarys. Ko bereikalingai keliate paniką?
Pamąstykite patys: ar daug verslų Širvintose, kurie stabiliai kasmet atneša po 200.000 € gryno pelno?
Papildau
2014m. kovo 27d. Širvintų rajono savivaldybės taryba, sprendimu Nr. 1-88, nusprendžia:
1. Sutikti, kad UAB Širvintų vaistinės nuomininkas Oleg Isajenkov perleistų savo
nuomos teises ir pareigas, atsiradusias iš UAB Širvintų vaistinės ilgalaikio materialiojo turto nuomos
sutarties Nr. S-2013-2, 2013 m. kovo 18 d. pasirašytos tarp nuomotojo UAB Širvintų vaistinės ir
nuomininko Olego Isajenkovo.
2. Nustatyti, kad visos išlaidos, susijusios su nuomos teisių ir pareigų, kylančių iš
sutarties Nr. S-2013-2, perleidimu, apmokamos nuomininko lėšomis.
3. įpareigoti UAB Širvintų vaistinės direktorių pasirašyti su UAB „Mūsų Šeimos Klinika”
(įmonės kodas 303033492) papildomą susitarimą dėl sutarties Nr. S-2013-2 pakeitimo.
Nieko keisto nėra, kad Daina Bliūdžiuvienė buvo klinikos veidas. Tai įprasta praktika.
Kai atidarė, klinika Bliūdžiuvienės buvo. O dabar ne?
Gydymo įstaiga, tai pirmiausia personalas. O jo nėra. Net telefonu jau niekas neatsiliepia – dvi dienas skambinau. Bliūdžiuvienė jau Gruodėje. Srogienė išeina į Ukmergę. Ko verta poliklinika be gydytojų?