Kai Baltijos kelio dvasia brangi…

/ VIRGINIJUS SARPAUSKAS, Širvintų rajono savivaldybės tarybos narys nuo TS-LKD /

   Rugpjūčio 23 d. pavakarys. Vykstu iš Vilniaus. Prisimenu, kaip prieš metus, Alytaus rajono žmonės, nutarę įamžinti tą vietą, kurioje 1989 metais stovėjo Baltijos kelyje, pastatė paminklą ir iškėlė vėliavos stiebą. Vieta, greitkeliu važiuojant, nepastebima, net ne kiekvienas širvintiškis žino, pagalvojau, kad vargu ar kas nors bus gėlių padėjęs. Pasiruošiu vandens, nusiperku gėlių ir vykstu. Važiuoju lėtai, kad spėčiau sustoti, nes paminklas iškyla iš už medžių paskutinę akimirką… Ir negaliu patikėti tuo, ką matau. Būtent toje vietoje stovi didžiulis autobusas. Sustoju. Žmonės pasipuošę, didelė dalis su tautiniais rūbais, su akordeonais, vėliavomis…

  Iš pirmo žvilgsnio – ne širvintiškiai, ir kaip tarp jų pasimato Alytaus miesto vicemeras Povilas Labukas, abejonių nelieka. Tai alytiškiai. Šalia stovi juodas mikroautobusas su užrašu “Alytaus miesto savivaldybės administracija”. Svečių arti šimto.

   Tos visiško atsitiktinumo nulemtos trys minutės, nes ėjo link autobuso ir sėdo važiuoti. Nuo Alytaus pirmyn atgal beveik trys šimtai kilometrų. Bet kai Baltijos kelio ir Sąjūdžio dvasia gyva ir brangi, atstumas ne kliūtis. Kelias dienas gyvenu būtent šiais prisiminimais. Sėkmės, jums alytiškiai. Ir dėkui.

   P.S. smulkūs varguoliai vėliavos stiebą pavogė… Nesėkmių jiems…